Šių knygų autorius, L.Ronas Habardas (L.Ron Hubbard), kažkada yra pasakęs, kad užtenka užduoti du klausimus tam, kad sužinoti, ar gerai žmogus gyveno šiame gyvenime: "Ar jis įgyvendino tai, ką jis ruošėsi padaryti? ", ir "Ar atnešė jo gyvenimas žmonėms džiaugsmo? ". Atsakant į pirmą klausimą yra L.Rono Habardo darbai. Geriausiai pasaulyje jis yra žinomas kaip Dianetikos ir Scientologijos įkūrėjas, ir jis yra visuotinai pripažintas kaip vienas įtakingiausių šio modernaus amžiaus autorių ir humanistų.  Jo geriausi darbai apie protą ir sielą - sudarantys virš 200 milijonų kopijų ir daugiau nei 40 tarptautinių bestselerių - tapo palikimu, padedančiu milijonams ir sukėlusių judėjimą, apimantį visas kultūras.  Į antrą klausimą teigiamai gali atsakyti dešimtys milijonų žmonių, kurių gyvenimas tapo geresnis vien tik todėl, kad Ronas gyveno šioje žemėje. Jų tarpe yra daugiau nei trys milijonai vaikų, kurie išmoko skaityti dėka L.Rono Habardo atradimų švietimo srityje; milijonai vyrų ir moterų, įveikusių priklausomybę nuo narkotikų dėka L.Rono Habardo pasiekimams narkomanų reabilitacijos srityje; daugiau nei 40 milijonų vyrų ir moterų, kurie skaitė jo nereliginį moralinį kodeksą; ir dar milijonai kitų žmonių, kuriems jo darbai tapo dvasingo gyvenimo pagrindu.  

                                      HUMANISTAS   

Nežiūrint į eilę įžymių techninių XX amžiaus atradimų medicinoje, transporte, atominėje energetikoje ir elektroninių ryšių sistemoje, mes vis vien gyvename labai nerimastingame pasaulyje. Esant trigubam narkomanijus, nusikalstamumo ir moralinio nuosmukio engimui, dalis mūsų pasaulio virsta į dykynę. Pagal kai kuriuos duomenis, pavyzdžiui, marihuana tapo žemės ūkio kultūra, kuri duoda didžiausias pajamas Amerikoje; o nelegalios pajamos, gautos parduodant narkotikus, siekia visame pasaulyje nuo 500 milijardų iki trilijono dolerių. Jeigu prie šito dar pripliusuoti 54 milijardus dolerių, kurie yra kasmet išleidžiami vaistams ir psichotropiniams preaparatams, tai prieš mus atsiveria krizė visoje planetoje: Žemės gyventojai daugiau eikvoja pinigų vaistams ir narkotikams, nei maistui, rūbams ir gyvenamajai vietai kartu paėmus.      

   Nelegalios pajamos - tai tik viena dalis tos žalos, kuri atsiranda dėl piktnaudžiavimo narkotikais. Kita šios žalos dalis - ryšys tarp narkotikų ir nusikalstamumo. Pagal JAV Teisingumo ministerijos duomenis, trys iš keturių sulaikytųjų, įtariant padarius sunkius nusikaltimus, padarė juos dėl narkotikų poveikio. Tai maždaug 1, 4 milijonų nusikaltimų per metus, kur buvo panaudota prievarta... ir apimtys, dėl patirtų žmonių kančių, yra tokios didelės, kad nepasiduoda jokiems paskaičiavimams.   
  Pagal išplitusią nuomonę, paremtą įrodymais, pagrindinai dėl narkomanijos ir nusikaltimų, pasaulį apėmė taip vadinama "XX amžiaus moralinė krizė". Ir tokie faktai kelią susirūpinimą: apie pusę santuokų baigiasi skyrybomis; 67% amerikiečių, žiūrėdami į tai, kaip į savaime suprantamą dalyką, pasiruošę meluoti dėl pinigų; 47%  pasiruošę sukčiauti, jų pačių žodžiais tariant, kad išlaikyti svarbų egzaminą. Tai jau nieko nebestebina, kadangi 76%  amerikiečių išreiškė nuomonę, kad ši era, kurios metu apgavystės, finansinės machinacijos ir įvairių rūšių vagystės pasiekė epidemijos maštabus,  tapo jiems "moralinio ir dvasinio nuosmukio era".  
  L.Ronas Habardas dar 1950 metais numatė kokia kryptimi pakryps įvykių eiga pasaulyje, todėl jau tada jis ėmė ieškoti būdų, kurių dėka, kaip jis rašė, "žmogus galės susigražinti sau nedidelę dalelytę laimės, dalelytę nuoširdumo, dalelytę meilės ir gerumo, iš kurių jis buvo sukurtas". 

                                              ŠVIETĖJAS   

   "Šiandieniniai vaikai taps rytojaus civilizacija" - rašė L.Ronas Habardas 1950 metais. "Paskirtis ir galutinis rezultatas bet kokios visuomenės, kuri savo veikloje sprendžia ir švietimo problemas, susideda iš to, kiek bus pagerinti gebėjimai, iniciatyvos ir kultūrinis lygis, ir tuo pačiu išgyvenimo lygis pačios visuomenės. Ir kada kokia nors visuomenė pamiršta apie vieną iš tokių sudedamųjų, tai ji sunaikina save savo pačios švietimo priemonėmis". Praėjo dešimtmečiai, ir, deja, šios L. Rono Habardo pastabos įgavo gana liūdnus patvirtinimus. Daugelio šiuolaikinių visuomeninių institutų besitęsianti griūtis, gali įgauti negrįžtamumo procesus, jeigu nebus sustabdyta Švietimo sistemos degradacija.

   Pateiksime tik keletą susirūpinimą keliančių faktų: daugiau nei 25% iš visų metusių ar neseniai baigusių vidurinę mokyklą, neturi elementarių skaitymo ir rašymo įgūdžių, kurie yra būtini kasdieniame gyvenime; tokių amerikiečių skaičius, kurie neužbaigė vidurinės mokyklos, balansuoja nuo 30 iki 50 % tose vietose, kur egzistuoja dideliuose miestuose perpildyti ir elgetiški rajonai; pagal Mokytojų asociacijos prezidento pateiktus duomenis, iki 50% jaunų pedagogų keičia profesiją per pirmuosius penketą darbo metų; stojamųjų egzaminų į Aukštąsias mokyklas bendri rezultatai ryškiai nukrito žemiau 60-ųjų metų lygio. 

   Kitose Vakarų pasaulio šalyse padėtis taip pat optimizmo nekelia. Pavyzdžiui, pravesta Jungtinėje Karalystėje apklausa, pagal laikraščio „The Sunday Times“ užsakymą, parodė, kad vienas iš šešių apklaustųjų Anglijos gyventojų nesugebėjo teisingai sudėti hamburgerio, čipsų, obuolių pyrago ir kavos kainų. Maža to, vienas iš šešių apklaustų Anglijos gyventojų negalėjo parodyti, kur randasi jo šalis ant žemėlapio.    

   Galutiniame rezultate šitie tragiški skaičiai pavirsta į vargingą ekonomikos scenarijų, kur kasmetiniai įmonių praradimai gamyboje ir tos išlaidos, kurios susidarė dėl būtinybės pakartotinam permokinimui jau viršijo 300 milijardų dolerių. Ir jeigu prie viso šito jūs pridėsite gana niūrų tarpusavio ryšį tarp neraštingumo ir nusikalstamumo, tai galutinis rezultatas dėl nesėkmingo švietimo visame pasaulyje, tampa nerimą keliančiu faktoriumi.  

****************************************************************************

  Jeigu norite pažiūrėti visą video filmą apie L.Ron Hubbard gyvenimą, tai spauskite čia:  www.lronhubbard.ru/#/timeline-home             
                    

Feel free to contact us